Mažėjančios darbo jėgos kompensavimas naujosiomis technologijomis PDF Free Download
1 / 35/35
100%
Mažėjančios darbo jėgos kompensavimas naujosiomis
technologijomis
Esamos situacijos analizė
Projekto vadovė Viktorija Štarevičiūtė
Projekto savivinkai: Kęstutis Zaura, Aušra Putk
Data: 2024 gruodžio 1 d.
1
Turinys
Sąvokos ir santrumpos ............................................................................................................. 3
Įžanga .......................................................................................................................................... 4
1. Strateginiai Lietuvos tikslai .............................................................................................. 6
1.1 Nacionalinis pažangos planas ................................................................................................. 6
1.2 Valstybės ateities vizija ................................................................................................................ 7
1.3 Rezoliucija dėl Lietuvos demografijos politikos ateities ........................................................... 7
1.4 Nacionalinė įgūdžių strategija ..................................................................................................... 8
2. Esama situacija – faktai .................................................................................................... 9
2.1 Keičiasi visuomenės struktūra – visuomenė senėja.................................................................. 9
2.2 Darbingo amžiaus žmonių Lietuvoje mažėja ir toliau mažės ...................................................10
2.3 Senėjančios ir besitraukiančios darbo jėgos poveikis ekonomikai .........................................11
2.4 Lietuvos arbo rinkos ateitis – STRATA prognozės 2023 – 2032 metų laikotarpiui .................11
3. Naujosios technologijos ir darbo rinka ......................................................................... 12
3.1 Automatizavimas mechaninėmis ir skaitmeninėmis technologijomis .....................................12
3.2 Automatizuojamos profesijos: EBPO skaičiavimai (2018 m.) ..................................................14
3.3 Automatizuojamos profesijos: EBPO skaičiavimai (2021 m.) ..................................................15
3.4 Automatizuojamos profesijos: EBPO skaičiavimai (2022 m.) ..................................................16
3.5 Automatizuojami sektoriai: EBPO skaičiavimai (2022 m.) ........................................................17
4. Automatizavimas, DI ir darbo rinka ............................................................................... 17
4.1 Dirbtinis intelektas: sąvokos, platformos ir pavyzdžiai ............................................................19
4.2 Lietuvoje apie 9-11 proc. darbų gali būti iš dalies automatizuoti, GenDI paveiks apie 49 proc.
darbų ..................................................................................................................................................20
4.3 DI veikiamas automatizavimas: skaičiavimai ............................................................................22
4.3.1 EBPO skaičiavimai, 2024 .......................................................................................................................... 22
4.3.2 EBPO skaičiavimai apie GenDI poveikį, 2024 .......................................................................................... 22
4.3.3 Goldman Sachs skaičiavimai. 2023 .......................................................................................................... 22
4.3.4 AIOE modelio skaičiavimai, 2021 .............................................................................................................. 23
5. Senėjantys sektoriai Lietuvoje: duomenų analizės tyrimas ir automatizavimo
galimybės ................................................................................................................................. 24
2
5.1 Tyrimo tikslas ..............................................................................................................................24
5.2 Tyrimo rezultatai ..........................................................................................................................25
5.3 Tyrimo išvados ............................................................................................................................29
6. Papildomų resursų paieška ........................................................................................... 30
6.1 Galimybės efektyviau panaudoti esamus darbo rinkos išteklius – ribotos ............................30
6.2 Vyresnių žmonių aktyvavimas ................................................................................................31
6.2.1 Lietuvoje prasti aktyvaus senėjimo rodikliai .............................................................................................. 32
6.3 Moterys Lietuvoje – aktyvi darbo rinkos dalis...........................................................................32
6.4 Migracija: gali padidinti darbo jėgos lygį, bet gyventojų amžiaus strūktūrai pokyčio
veikiausiai neturės ............................................................................................................................34
3
Sąvokos ir santrumpos
Automatizavimas – terminas, apibūdinantis technologijų ir inovacijų, kuriose fizinis žmogaus
indėlis yra minimalus, pritaikymą. Tai gali apimti IT automatizavimą, verslo procesų
automatizavimą, pramoninę robotiką ir kita (pvz., namų automatizavimas – išmanieji namai).
Automatizuojant galima naudoti dirbtinį intelektą (toliau – DI), bet tai nėra būtina sąlyga.
Nors automatizavimas mažina gamybos darbuotojų skaičių, darbuotojų automatizuotų operacijų
priežiūra vis tiek yra būtina, kad būtų išvengta brangiai kainuojančių ir potencialiai pavojingų
gedimų.
Naujosios technologijos – bet koks gamybinių metodų rinkinys, kuris suteikia reikšmingą
patobulinimą (matuojamą pagal padidėjusią gamybos apimtį ar sąnaudų sumažėjimą), palyginti
su konkrečiam procesui nustatyta technologija konkrečiomis istorinėmis aplinkybėmis.(Oxford
reference)
Darbingo amžiaus gyventojai – asmenys nuo 16 metų iki Lietuvos Respublikos valstybinių
socialinio draudimo pensijų įstatymo nustatyto senatvės pensijos amžiaus. (Oficialiosios
statistikos portalas)
EBPO – Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija
ES – Europos Sąjunga
NPP – Nacionalinis pažangos planas
SADM – Socialinės apsaugos ir darbo ministerija
STRATA - Vyriausybės strateginės analizės centras
DI – dirbtinis intelektas
GenDI – generatyvinis dirbtinis intelektas
4
Įžanga
Lietuvos visuomenė – viena sparčiausiai senėjančių Europoje. Populiacijos senėjimas yra
reikšmingas iššūkis visuomenei, o šalies darbo rinka iki šiol dar nebuvo susidūrusi su tokiu darbo
jėgos mažėjimu.
Remiantis „Eurostato“ prognozėmis
1
, iki 2045-ųjų beveik pusė Lietuvos gyventojų bus 65 metų ir
vyresni, o 2065-aisiais Lietuva taps viena seniausių visuomenių Europoje: 100-ui 15–64 metų
gyventojų teks 67,8 65 metų ir vyresnių asmenų. Tai reiškia, kad per šį laikotarpį darbingo amžiaus
gyventojų skaičius Lietuvoje susitrauks 40 proc., o tai skatina ieškoti papildomų produktyvumo
resursų.
Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (toliau – EBPO) skaičiavimais
2
, apie 11
proc. darbų Lietuvoje priskirti kaip turintys didelę automatizavimo galimybę, o dirbtinis intelektas
(DI) ateityje palies apie 70 proc. darbų, tame tarpe 40 proc. pozicijų padidindamas užduočių
atlikimo greitį daugiau nei dvigubai. EBPO ir kai kurių mokslininkų skaičiavimu
3
, DI 20 metų
laikotarpyje turi potencialą padidinti produktyvumą daugiau nei 44 proc.
Atsižvelgiant į šiuos duomenis, galima daryti prielaidą, kad naujosiomis technologijomis grįsta
automatizacija turi potencialą kompensuoti mąžtančią darbo jėgą, padidinti esamą jos našumą ir
tokiu būdu prisidėti prie gyventojų gerovės kūrimo net ir mažėjant darbuotojų skaičiui.
Siekiant sušvelninti mažėjančio darbingo amžiaus gyventojų skaičiaus poveikį darbo rinkai,
pirmiausia reikia įvertinti, kokias darbo vietas ar kompetencijas galima būtų automatizuoti, kuriose
profesinėse srityse darbo jėga senėja sparčiausiai, koks yra automatizavimo ir šių sričių santykis,
santykis tarp automatizavimo ir sparčiausiai senėjančios darbo jėgos profesijų, kokius geruosius
1
Eurostatas. Prieiga per internetą: Statistics | Eurostat
2
What skills and abilities can automation technologies replicate and what does it mean for workers? : New
evidence | OECD Social, Employment and Migration Working Papers | OECD iLibrary
3
The impact of Artificial Intelligence on productivity, distribution and growth: Key mechanisms, initial evidence and
policy challenges
5
praktinius pavyzdžius taiko pažangiausios pasaulio šalys. Turėdami šiuos duomenimis, galėsime
identifikuoti, kokių viešosios politikos priemonių reikėtų imtis jau dabar.
Šios situacijos analizės uždaviniai:
• Supažindinti su Lietuvos demografiniais rodikliais ir prognozėmis;
• Apžvelgti žmogiškųjų išteklių poreikį ateityje;
• Identifikuoti mokslininkų tyrimų išvadas apie labiausiai automatizavimui paveikias
profesijas;
• Identifikuoti Lietuvos senėjančias profesijas ir jų santykį su teoriškai automatizavimui
paveikiomis profesijomis.
Metodologija: Apžvalga parengta remiantis įstatymų ir kitų teisės aktų bei egzistuojančių tyrimų,
analizių ir kitų dokumentų analize (ang. desk research), duomenimis, gautais iš STRATA,
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Sodros ir Užimtumo tarnybos.
6
1. Strateginiai Lietuvos tikslai
1.1 Nacionalinis pažangos planas
Nacionaliniame pažangos plane (toliau – NPP) keliami du aktualūs temoje strateginiai tikslai:
1. Pereiti prie mokslo žiniomis, pažangiosiomis technologijomis, inovacijomis grįsto
darnaus ekonomikos vystymosi ir didinti šalies tarptautinį konkurencingumą
2. Didinti gyventojų socialinę gerovę ir įtrauktį, stiprinti sveikatą ir gerinti Lietuvos
demografinę padėtį.
NPP pastebima, jog:
• keičiasi gyventojų amžiaus struktūra – mažėja vaikų ir daugėja vyresnio amžiaus
asmenų.
• Lietuvai vis dar aktuali rizika patekti į vidutinių pajamų spąstus – kvalifikuotos, darbo
rinkos poreikius atitinkančios darbo jėgos stoka ir lėta ūkio transformacija į aukštos
pridėtinės vertės ekonomiką riboja ekonomikos vystymosi potencialą.
• Lietuva pagal darbo našumo didėjimą yra viena sparčiausiai augančių ES valstybių narių.
Kita vertus, nors ir augo, pagal perkamosios galios paritetą darbo našumas Lietuvoje
2019 m. siekė tik 77,1 proc. ES vidurkio.
• Žiniomis bei naujomis technologijomis grindžiamos ekonomikos dalies didinimas padėtų
spartinti našumo augimą ir mažinti atotrūkį nuo ES. Be to, našumui didelį poveikį daro
demografiniai pokyčiai – mažėjanti darbo jėgos pasiūla ir jos nulemtas didelis darbo
užmokesčio augimas verčia skatinti įmones investuoti į našumą didinančias
technologijas, tokias kaip automatizavimas ir robotizavimas. Šios investicijos darosi vis
svarbesnės atsižvelgiant į augančias vienetui tenkančias darbo sąnaudas ir jų poveikį
sąnaudų konkurencingumui .
• Vienas esminių šalies konkurencingumo ir produktyvumo didinimo veiksnių yra visos
valstybės skaitmeninimas ir technologinis atsinaujinimas – aukštos pridėtinės vertės
produktų kūrimo pagrindas. Skaitmeninės Europos programoje pabrėžiama, kad
prioritetas turėtų būti skiriamas superkompiuterijos, dirbtinio intelekto, kibernetinio
saugumo, aukšto lygio skaitmeninių įgūdžių ir skaitmeninių technologijų plataus
naudojimo užtikrinimui visose ekonomikos srityse ir visuomeniniame gyvenime.
7
1.2 Valstybės ateities vizija
Valstybės ateities vizijoje „Lietuva 2050“ automatizacijos procesai matomi nevienareikšmiškai.
Vizijoje teigiama, jog automatizacijos procesai gali reikšmingai padidinti verslo produktyvumą,
tačiau kartu jie kelia didelę grėsmę rutininių užduočių ir vidutinės kvalifikacijos darbuotojų
kategorijai. Automatizacijos procesas gali reikšti ir darbo rinkos poliarizaciją: ateityje vyraus
nerutininės (ir gerai apmokamos) aukštos kvalifikacijos arba žemos (ir prastai apmokamos)
kvalifikacijos darbo vietos.
Strateginę ambiciją įgyvendinusioje Lietuvoje numatoma, jog:
• Lietuvos darbo rinkoje sukurta daug prasmingų, tvarių ir gerai apmokamų darbo vietų.
• Užuot kėlę grėsmę pažeidžiamiems darbuotojams, automatizavimo procesai ir mokslo
ir inovacijų plėtros programos darbuotojus įgalina ir prisideda prie tvarios darbo rinkos
plėtros.
• Vykdoma aktyvi darbo rinkos politika: veikia išplėtota mokymosi visą gyvenimą
sistema, o individualizuotos konsultacijos dėl karjeros padeda gyventojams rasti savo
sveikatai, talentams ir lūkesčiams tinkamiausią darbą visais gyvenimo etapais.
• Darbo rinka įtrauki įvairių galimybių ir poreikių turintiems žmonėms.
• Verslas turi kompetencijų ir pajėgumų patogiai, pagarbiai ir motyvuojančiai darbo
aplinkai skirtingų tapatybių bei pajėgumų žmonėms užtikrinti.
1.3 Rezoliucija dėl Lietuvos demografijos politikos ateities
Nuo 2023 m. birželio 16 d. įsigaliojusi Lietuvos Respublikos Seimo Ateities komiteto parengta
rezoliucija „Dėl Lietuvos demografijos politikos ateities“ pateikia tikslą iki 2050 – 2060 m. šalyje
atkurti buvusią gyventojų populiaciją, ypatingą dėmesį skiriant:
• šeimos, gimstamumo ir sveikos gyvensenos politikai;
• pilietiškumo ugdymui;
• diasporos grįžimo skatinimui;
• talentų pritraukimui;
• aukštos ir vidutinės kvalifikacijos bei trūkstamų darbuotojų pritraukimui.
8
1.4 Nacionalinė įgūdžių strategija
Lietuva, bendradarbiaudama su Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO),
parengė Nacionalinę įgūdžių strategiją. Joje pažymima, kad Lietuvoje, kaip ir kitose EBPO
šalyse, globalios tendencijos – skaitmenizacija, globalizacija, demografiniai pokyčiai ir klimato
kaita – keičia darbo vietas ir turi poveikį pačiai visuomenei. Dėl to darbuotojams Lietuvoje kyla
gana didelė rizika dėl darbo automatizavimo, darbdaviai dažnai patiria sunkumų rasti reikalingų
įgūdžių turinčių darbuotojų, o našumas tampa vis svarbesnis ekonominės gerovės variklis.
9
2. Esama situacija – faktai
2.1 Keičiasi visuomenės struktūra – visuomenė senėja
• Lietuva pastaraisiais dešimtmečiais susidūrė su dideliais gyventojų struktūros
pokyčiais, kuriuos spartino emigracija, gimstamumo mažėjimas, gyvenimo trukmės
ilgėjimas. Šie procesai lėmė ne tik gyventojų skaičiaus mažėjimą, bet ir gyventojų
struktūros pokyčius, kuriems būdingas demografinis senėjimas, jauno ir darbingo
amžiaus gyventojų dalies mažėjimas (Stumbrys, 2023)
• Norint užtikrinti kartų kaitą, suminis gimstamumo rodiklis (kiek vaikų tenka vienai
moteriai), turėtų būti bent 2,1.
• 2023 m. oficialiosios statistikos portalo duomenimis šis rodiklis Lietuvoje siekė 1,18.
Beveik visose EBPO šalyse šis rodiklis siekia 1,2 – 1,8.
• 2023 m. natūrali gyventojų kaita siekė -16 382.Dėl mažo gimstamumo ir aukštų
mirtingumo rodiklių, JT duomenimis 2023 – 2050 metais Lietuvoje numatoma
neigiama natūrali gyventojų kaita – mažiausiai -15-18 tūkst. per metus.
• 2024 m. medianinis Lietuvos gyventojų amžius siekia 44 m.
• Lietuvoje 2020 m. žmonių, vyresnių nei 65 m., dalis siekė 20 proc., o 2070 m.
prognozuojama, jog žmonių, vyresnių nei 65 m. dalis sieks 33 proc.. Atitinkamai
mažėjant darbingo amžiaus žmonių daliai: nuo 65 proc. 2020 m. prognozuojamas
susitraukimas iki 54 proc.
pav. 1 Ekrano kopija. Šaltinis: Užimtumo tarnyba, Eurostatas
10
-50
-40
-30
-20
-10
0
10
20
30
40
67%
pav. 2 Ekrano kopija. Darbingo amžiaus gyventojų pokytis (20-64), 2022-2062 metais, procentais. Šaltinis: EBPO, 2024.
2.2 Darbingo amžiaus žmonių Lietuvoje mažėja ir toliau mažės
• Lietuvoje mažėja darbingo amžiaus žmonių: 2001 m. buvo 2 mln., 2009 m. 1,9 mln.,
2023 m. – 1,7 mln.
• 2024 m. Lietuvoje 100 darbingo amžiaus žmonių tenka 33,1 vyresnio amžiaus (65+)
žmonių.
• Prognozuojama, kad 2050 m. tam pačiam darbingo amžiaus žmonių skaičiui teks 56
vyresnio amžiaus žmonės, o 2070 m. – 60
4
.
• EBPO prognozėmis, iki 2065 m., darbingo amžiaus gyventojų dalis Lietuvoje
susitrauks 40 proc. Tai – vienas drastiškiausių darbingo amžiaus žmonių susitraukimo
mastas EBPO šalyse.
• Sudėtinga padėtis regionuose: 2023-2035 m. itin spartus (daugiau nei 20%) vyresnių
nei 65 m. gyventojų skaičiaus augimas vyks net 25 savivaldybėse.
4
20210324-senstanti-lietuvos-visuomene-2020.pdf
11
2.3 Senėjančios ir besitraukiančios darbo jėgos poveikis ekonomikai
2.4 Lietuvos arbo rinkos ateitis – STRATA prognozės 2023 – 2032 metų
laikotarpiui
5
• Didžiausias darbuotojų poreikis 2023 – 2032 m. laikotarpiu numatomas transporto ir
švietimo sektoriuose, o tarp pagrindinių profesijų grupių pagal metinę darbuotojų
paklausą dominuoja specialistų grupė.
5
Šaltinis: STRATA, Žmogiškųjų išteklių paklausa ir pasiūla: ilgalaikės prognozės, 2023. Prieiga per internetą: ZI-
paklausa-ir-pasiula-ilgalaikes-prognozes.pdf
<10 proc.
Tiek, EBPO duomenimis, Lietuvoje dėl besitraukiančios
darbingo amžiaus žmonių dalies ir visuomenės senėjimo,
gali susitraukti BVP vienam gyventojui.
+15 proc.
Prognozuojama, kad su senėjimu susijusios fiskalinės išlaidos,
įskaitant pensijas, sveikatą ir ilgalaikę priežiūrą, padidės nuo
15,3 proc. BVP 2019 m. iki 17,6 proc. 2060 m. (OECD, 2022).
Tiek, Pasaulio ekonomikos forumo skaičiavimais, viso
pasaulio BVP sudarytų neapmokama slauga ir priežiūra.
Apmokama ir neapmokama slauga tampa vis aktualesnė
tema didėjant vyresnių žmonių kiekiui.
9 proc.
Tiek BVP siekia bendros išlaidos, susijusios su
visuomenės senėjimu Europos Sąjungoje (Europos
komisija, 2021)
25 proc.
12
• Numatoma, kad vairuotojų, programinės įrangos kūrėjų ir valytojų profesijų grupės
pasižymės didžiausia metinė paklausa.
• Absoliučiaisiais skaičiais „seniausias“ yra švietimo sektorius. Jame prognozuojama
metinė pakeitimo paklausa dėl išėjimo į pensiją viršija 3 tūkstančius darbuotojų.
• Dideliais išeinančių į pensiją asmenų skaičiais (daugiau nei 2 tūkstančiai samdomųjų
darbuotojų per metus) pasižymi žmonių sveikatos ir apdirbamosios gamybos sritys.
• Didžiausia metinė pakeitimo paklausa pagal LPK numatoma specialistų (virš 5 tūkst.
darbuotojų kasmet) ir nekvalifikuotų darbininkų (beveik 4,8 tūkst. samdomųjų darbuotojų
per metus) grupėse. Pagrindinė priežastis – išėjimas į pensiją. Ypač ši tendencija ryški
vadovų (85 proc.), specialistų (83 proc.) ir paslaugų sektoriaus darbuotojų ir pardavėjų (83
proc.) profesijų grupėse.
• Pagal metinį pakeitimo poreikį labiausiai išsiskiria namų, viešbučių ir biurų valytojai,
kambarinės ir pagalbininkai, taip pat sunkiasvorių sunkvežimių ir autobusų
vairuotojai. Šiose abiejose grupėse metinė pakeitimo paklausa viršija tūkstančio
darbuotojų ribą.
3. Naujosios technologijos ir darbo rinka
3.1 Automatizavimas mechaninėmis ir skaitmeninėmis technologijomis
• Vienas pagrindinių veiksnių, lemiančių darbo našumą, yra modernių technologijų
diegimas, leidžiantis įmonėms automatizuoti gamybą ir optimizuoti darbuotojų skaičių.
Tolesnis atlyginimų augimas ir specialistų trūkumas ilgesniuoju laikotarpiu skatins
investicijas į darbo našumą didinančias technologijas, nes įmonės nebepajėgs
nuolat didinti žmogiškajam kapitalui skiriamos sąnaudų dalies. (Lietuvos
bankas, 2021)
• Viena vertus, technologinė pažanga suteikia augimo, gerovės didinimo ir socialinės
pažangos galimybių. Kita vertus, tai gali kelti socialinę ir ekonominę riziką tam
tikroms šalims, tam tikrų profesijų darbuotojams ir tam tikriems asmenims bei
demografinėms grupėms.
13
• Nors per ateinančius dešimtmečius automatizavimas visiškai pašalins labai nedaug
profesijų, tikėtina, kad tai tam tikru mastu turės įtakos beveik visų darbo vietų
dalims, atsižvelgiant į darbo tipą ir susijusias užduotis (McKinsey, 2016)
• Vidutiniškai EBPO šalyse profesijos, kurioms kyla didžiausia automatizavimo rizika,
sudaro apie 28 proc. darbo vietų. Tačiau tai nereiškia, kad profesijos, kurioms kyla
didžiausia automatizavimo rizika, būtinai bus visiškai automatizuotos ir išnyks. Šiuose
darbuose žmogaus darbą ne visada pakeis robotai ar programinė įranga – veikiau
žmogaus darbą papildys automatizuoti sprendimai.
• EBPO ir kiti tyrėjai, naudodamiesi skirtingomis prieigomis ir duomenų bazėmis (pvz.
PIAAC arba O*NET), yra atlikę teorinius tyrimus, kuriuose apskaičiuojamas tam tikrų
profesijų automatizavimo lygmuo. Toliau bus pateikti keli EBPO tyrimai ir išskirtos
tyrimų metu apskaičiuotos automatizavimo galimybės tam tikruose užimtumo
sektoriuose (per sektorius ar per pareigybes).
• Kadangi profesijos gali būti vertinamos kaip užduočių rinkinys, kuriame remiamasi
tam tikrais įgūdžiais ir gebėjimais atliekant tas užduotis, tų įgūdžių automatizavimas ir
gali būti siejamas su darbo automatizavimu. Intuityviai suprantama, kad darbams,
kuriems reikalingi įgūdžiai ir gebėjimai, kuriuos galima automatizuoti, bus didesnė
automatizavimo galimybė (rizika).
• EBPO ekspertų išskiriamas automatizavimas mechaninėmis technologijomis bei
skaitmeninėmis technologijomis. Nepaisant to, kai kurios automatizavimo
technologijos gali turėti tiek mechaninėms, tiek skaitmeninėms technologijoms
priskiriamų bruožų (žr. pav. 3).
14
pav. 3 Skaitmeninių ir mechaninių technologijų pavyzdžiai. Šaltinis: EBPO
3.2 Automatizuojamos profesijos: EBPO skaičiavimai (2018 m.)
6
• Tokie darbai kaip darbininkai, valytojai ir pagalbininkai, žemės ūkio darbininkai,
maisto ruošimo padėjėjai ir šiukšlių darbuotojai turi labai didelę automatizavimo
tikimybę. Šie darbai paprastai reikalauja nesudėtingų įgūdžių ir dažnai siejami su
įprastomis rankų darbu atliekamomis užduotimis.
6
Automation, skills use and training | OECD Social, Employment and Migration Working Papers | OECD iLibrary
15
• Profesijos, susijusios su mašinų valdymu (pvz., mašinų operatoriai) ir gaminių
surinkimu, taip pat yra aukšto automatizavimo lygmens. Šie vaidmenys yra įprasti
gamybos sektoriuje ir apima pasikartojančias užduotis, kurias gali lengvai atlikti robotai
arba automatizuotos sistemos.
• Raštinės ir administracinės pagalbos pareigos: Tarnautojai, duomenų įvedimo
operatoriai ir kiti panašūs administravimo vaidmenys turi didelę automatizavimo
galimybę dėl DI ir mašininio mokymosi technologijų, kurios gali efektyviau atlikti šias
užduotis.
• Pardavimo darbuotojams ir klientų aptarnavimo tarnautojams taip pat yra
automatizavimo galimybės, ypač kai jų pareigos apima standartines užduotis, pvz.,
užsakymų apdorojimą ar atsargų valdymą.
3.3 Automatizuojamos profesijos: EBPO skaičiavimai (2021 m.)
7
• Labiausiai automatizavimui paveikios
8
:
a. maisto ruošimo padėjėjų,
b. komercinės miškininkystės, žuvininkystės ir medžiotojų,
c. surinkėjų, statiškų mašinų operatorių,
d. kasybos, statybos, gamybos ir transporto,
e. mobiliosios gamyklos operatoriaus,
f. žemės ūkio darbininkų,
g. maisto perdirbimo, medžio, maisto apdirbimo ir panašios veiklos
specialybės.
7
What happened to jobs at high risk of automation? | OECD Social, Employment and Migration Working Papers |
OECD iLibrary
8
Procentas rodo darbo vietų, kurioms būdinga didelė automatizavimo rizika, dalį, t. y. darbo vietų su didesne nei
70 proc. automatizavimo tikimybe.
16
3.4 Automatizuojamos profesijos: EBPO skaičiavimai (2022 m.)
9
• Didžiausios automatizavimui paveikios profesijos yra statybos ir gavybos,
ūkininkavimo, žvejybos ir miškininkystės, gamybos ir transporto sektoriuose.
• Mažiausiai automatizacijai paveikūs darbai apima teisinius, švietimo, valdymo ir
bendruomenės bei socialinių paslaugų darbus.
pav. 4 Ekrano nuotrauka. Šaltinis EBPO, What skills and abilities can automation technologies replicate and what does it mean
for workers? 2022
9
What skills and abilities can automation technologies replicate and what does it mean for workers? | OECD
17
3.5 Automatizuojami sektoriai: EBPO skaičiavimai (2022 m.)
• Didžiausia dalis darbų su didele automatizavimo galimybe – pramonės sektoriuje.
pav. 5 Ekrano nuotrauka. Užimtumo dalis su automatizavimo galimybe pagal sektorius. Šaltinis: EBPO, Job Creation and
Development Outlook 2024
4. Automatizavimas, DI ir darbo rinka
• DI paveiks kaip ir ką žmonės dirba. Darbo rinkoje spartėja automatizavimo
technologijų diegimas, tai lemia profesijų struktūros ir paklausos pokyčius
sektoriuose.
• GenDI panaudojimas dar labiau išplečia darbų automatizavimo galimybes ir jų
spektrą. O tai reiškia, kad daugelis darbuotojų patirs karjeros kaitą. Ekspertų
vertinimu, Jungtinėse Amerikos Valstijose 2019–2022 m. jau įvyko apie 8,6 mln.
profesinių pokyčių, iki 2030 metų tikimasi dar daugiau (apie 12 mln.) .
18
• Sektoriams, kuriuose intensyviai vyksta skaitmeninė transformacija, reikės vis
daugiau darbuotojų, galinčių dirbti su naujomis technologijomis. Kitaip tariant, jie turi
turėti tam reikalingus įgūdžius.
• Paklausos mažėjimas numatomas darbuotojams tų profesijų, kuriose daug
pasikartojančių užduočių ir rutininio darbo.
• Kita vertus, įvertinti, kiek DI naudojimas paveiks darbo rinką, labai sudėtinga. Tai
priklauso nuo daugelio dalykų, pavyzdžiui, darbo krūvio, metodų, užduočių įvairovės,
emocinių dalykų.
• DI technologijų diegimas gali turėti neigiamų pasekmių darbuotojų sveikatai, gerovei,
saugai ir produktyvumui. Todėl labai svarbu suvokti darbo sistemą kaip visumą.
Reikia apsvarstyti ne tik tai, kaip turi keistis esami įgūdžiai, kad jie atitiktų naujas
technologijas, bet ir kaip galima kurti, diegti ir valdyti DI naujoves, kad jos atitiktų
darbuotojus ir organizacines sistemas.
• Automatizavimas sumažina išlaidas, pagerina lankstumą ir daro naujus verslo
modelius praktiškus, o efektyvumas gali padidėti daugiau nei dešimt kartų. Tačiau
dramblys kambaryje tebėra tiesioginis ryšys su darbo vietų pakeitimu ir dėl to
didėjančiais socialiniais ir ekonominiais skirtumais. Vis dar atviras klausimas, kaip
visa tai paveiks darbo jėgą ir joje esančius žmones. (STRATA, 2023)
19
4.1 Dirbtinis intelektas: sąvokos, platformos ir pavyzdžiai
pav. 6 Šaltinis: Nacionalinis kibernetinio saugumo centras, 2024
pav. 7 Šaltinis: EBPO
20
4.2 Lietuvoje apie 9-11 proc. darbų gali būti iš dalies automatizuoti,
GenDI paveiks apie 49 proc. darbų
• EBPO duomenimis, Lietuvoje yra apie 9 – 11 proc. darbų su didele automatizavimo
mechaninėmis technologijomis galimybe.
• Daugiausia automatizavimui imlių darbų priskiriama darbingo amžiaus žmonių
grupei, beveik 3 proc. šiuos darbus dirbančiųjų – vyresni darbuotojai.
• Priešingai nei ankstesnės – mechaninio – automatizavimo bangos, kurios veikė
žemos ir vidutinės kvalifikacijos darbo vietas, kai kurios aukštos kvalifikacijos
profesijos yra ypač veikiamos DI.
• EBPO duomenimis, apie 49 proc. darbų Lietuvoje gali būti paveikti GenDI dabar
arba artimoje ateityje.
• EBPO skaičiavimais, dabar arba artimoje ateityje tik keli sektoriai – statybos,
apgyvendinimo ir žemdirbystės – išliks mažai paliesti GenDI.
• Darbuotojai mieste bei moterys yra ir bus labiau veikiami GenDI.
• Dėl savo specifikos ir kognityvinių užduočių atlikimo gebėjimų, GenDI labiausiai
veikia ir veiks aukštos kvalifikacijos darbuotojus.
• Labiausiai DI (neįskaičiuojant GenDI) veikia žiniomis grįstas paslaugas. Tai - tokie
sektoriai kaip telekomunikacijos, švietimas, moksliniai tyrimai ir technologinė
plėtra, IT, leidyba ir transliavimas, konsultavimas, reklama, finansai ir
draudimas
10
.
• Tarptautinės darbo organizacijos (ILO) duomenimis, besivystančiose šalyse vos 0,4
proc. darbo vietų gali būti pakeistos DI technologijomis, tuo tarpu aukštesnio
ekonominio išsivystymo valstybėse, tokiose kaip Lietuva, šis rodiklis siekia iki 5,5
procento
11
.
• Nors tikėtina, kad DI poveikis darbo rinkai bus didelis, dauguma darbo vietų ir
pramonės šakų yra tik iš dalies veikiamos automatizavimo, todėl labiau tikėtina,
kad jas papildys, o ne pakeis DI.
10
Job Creation and Local Economic Development 2024 | OECD
11
World Talent Ranking 2024 - IMD business school for management and leadership courses
21
pav. 8 Ekrano kopija. Šaltinis: EBPO, Job creation and local economic development, 2024
22
4.3 DI veikiamas automatizavimas: skaičiavimai
4.3.1 EBPO skaičiavimai, 2024
12
4.3.2 EBPO skaičiavimai apie GenDI poveikį, 2024
13
pav. 9 Ekrano nuotrauka. Šaltinis: EBPO, Job Creation and Local Economic Development 2024
4.3.3 Goldman Sachs skaičiavimai. 2023
14
12
Who will be the workers most affected by AI? : A closer look at the impact of AI on women, low-skilled workers
and other groups | OECD Artificial Intelligence Papers | OECD iLibrary
13
Job Creation and Local Economic Development 2024 | OECD
14
The Potentially Large Effects of Artificial Intelligence on Economic Growth (Briggs/Kodnani)
Labiausiai DI paveikiamos
profesijos:
• Mokslo ir inžinerijos
profesionalai;
• Vadovai;
• Vadybininkai;
• Verslo profesionalai;
• IT technologijų
profesionalai.
Labiausiai DI paveikiamos sritys:
• teisė,
• ofiso ir administraciniai darbai,
• architektūra ir inžinerija.
Mažiausiai DI paveikiamos sritys:
• pastatų valymas ir priežiūra,
• taisymas ir priežiūra,
• statybos sektorius,
• gamybos sektorius,
• transportavimo sektorius
Mažiausiai DI paveikiamos
profesijos:
• Valytojai, padėjėjai;
• Miško, žuvies ūkio
darbuotojai;
• Maisto ruošimo
pagalbininkai;
• Darbininkai.
23
4.3.4 AIOE modelio skaičiavimai, 2021
15
15
Occupational, industry, and geographic exposure to artificial intelligence: A novel dataset and its potential uses -
Felten - 2021 - Strategic Management Journal - Wiley Online Library
Labiausiai DI paveikiamos
profesijos:
• Genetinis patarėjas
• Finansų egzaminatorius
• Statistikos ekspertų
pagalbininkas
• Pirkimo agentas
• Biudžeto analitikas
• Teisėjas
• Pirkimų tarnautojas
• Buhalteris ir auditorius
• Matematikas
• Teismo teisės sekretorius
• Švietimo administratorius
• Finansų vadybininkas
• Kompensacijų, pašalpų ir
darbų analizės specialistas
• Kredito teikėjas
• Istorijos mokytojas
• Geografas
• Epidemiologas
• Vadybos analitikas
• Arbitras, taikintojas
Mažiausiai DI paveikiamos
profesijos:
• Šokėjas
• Treneris
• Armatūros ir geležies
darbuotojas
• Tekstilininkas
• Plytelių klojėjas
• Tvoros tiesėjas
• Stogdengys
• Skerdikas
• Apželdintojas ir aplinkos
tvarkytojas
• Atletas ir sportininkas
• Medpjovys
• Geležies apdirbėjas
• Grindų klojėjas
• Cemento darbuotojas
• Uolienų skaldytojas
• Tinkuotojas
• Mūrininkas
• Stogdengys
24
5. Senėjantys sektoriai Lietuvoje: duomenų analizės
tyrimas ir automatizavimo galimybės
16
5.1 Tyrimo tikslas
Remiantis atvirais Sodros 2019 m. ir 2024 m. duomenimis apie gyventojų užimtumą visose
amžiaus kategorijose pagal Ekonominės veiklos rūšies (EVRK) kodą, pastebėti senėjimo
tendencijas sektoriuose ir susieti senėjančius sektorius su teorinėmis automatizavimo
galimybėmis.
16
Šaltinis: Oficialiosios statistikos portalas
25
5.2 Tyrimo rezultatai
Remiantis tyrimo duomenimis, didžiausias vyresnių (45-54 m., 55-64 m. ir 64+ m.) amžiaus
grupių augimas lyginant 2019 ir 2024 m. darbuotojų pasiskirstymą pagal amžių sektoriuose
stebimas:
1. transporto ir saugojimo,
2. vandens tiekimo ir nuotekų valymo, atliekų tvarkymo ir regeneravimo,
26
3. administracinės ir aptarnavimo,
4. elektros, dujų, garo tiekimo ir oro kondicionavimo,
5. švietimo sektoriuose.
pav. 10 Įdarbintų žmonių sektoriuje per amžiaus grupes palyginimas (2019 m. ir 2024 m. Sodros duomenys)
pav. 11 Įdarbintų žmonių sektoriuje per amžiaus grupes palyginimas (2019 m. ir 2024 m. Sodros duomenys)
0% 5% 10% 15% 20% 25% 30% 35% 40%
iki 24
25-34
35-44
45-54
55-64
virš 64
Vandens tiekimas ir nuotekų valymas
2019 VANDENS TIEKIMAS NUOTEKŲ VALYMAS, ATLIEKŲ TVARKYMAS
IR REGENERAVIMAS
2024 VANDENS TIEKIMAS NUOTEKŲ VALYMAS, ATLIEKŲ TVARKYMAS
IR REGENERAVIMAS
0% 5% 10% 15% 20% 25% 30% 35%
iki 24
25-34
35-44
45-54
55-64
virš 64
Švietimas
2019 ŠVIETIMAS 2024 ŠVIETIMAS
27
pav. 12 Įdarbintų žmonių sektoriuje per amžiaus grupes palyginimas (2019 m. ir 2024 m. Sodros duomenys)
pav. 13 Įdarbintų žmonių sektoriuje per amžiaus grupes palyginimas (2019 m. ir 2024 m. Sodros duomenys)
0% 5% 10% 15% 20% 25% 30% 35%
iki 24
25-34
35-44
45-54
55-64
virš 64
Elektros, dujų ir garo tiekimas ir oro
kondicionavimas
2019 ELEKTROS, DUJŲ, GARO TIEKIMAS IR ORO KONDICIONAVIMAS
2024 ELEKTROS, DUJŲ, GARO TIEKIMAS IR ORO KONDICIONAVIMAS
0% 5% 10% 15% 20% 25% 30% 35%
iki 24
25-34
35-44
45-54
55-64
virš 64
Administracinė ir aptarnavimo veikla
2019 ADMINISTRACINĖ IR APTARNAVIMO VEIKLA
2024 ADMINISTRACINĖ IR APTARNAVIMO VEIKLA
28
pav. 14 Įdarbintų žmonių sektoriuje per amžiaus grupes palyginimas (2019 m. ir 2024 m. Sodros duomenys)
0% 10% 20% 30% 40% 50%
iki 24
25-34
35-44
45-54
55-64
virš 64
Transportas ir saugojimas
2019 TRANSPORTAS IR SAUGOJIMAS
2024 TRANSPORTAS IR SAUGOJIMAS
29
5.3 Tyrimo išvados
Remiantis EBPO ir kitų tyrėjų įžvalgomis, Lietuvoje yra keli senėjantys sektoriai, kuriuose
automatizavimo galimybės potencialiai padėtų spręsti senėjančios darbo jėgos problemas:
1. transporto ir saugojimo. Remiantis EBPO ekspertų įžvalgomis, transportavimo ir
medžiagų perkėlimo sektoriuje galimas mechaninis automatizavimas
17
. Pagal 2022 m.
skaičiavimus, šis sektorius yra vienas iš turinčių aukštą automatizavimo lygį.
2. vandens tiekimo ir nuotekų valymo, atliekų tvarkymo ir regeneravimo. Remiantis
EBPO tyrimais
18
, tokie darbai kaip darbininkai, valytojai ir pagalbininkai, žemės ūkio
darbininkai, maisto ruošimo padėjėjai ir šiukšlių darbuotojai turi labai didelę mechaninio
automatizavimo tikimybę. Šie darbai paprastai reikalauja nesudėtingų įgūdžių ir dažnai
siejami su įprastomis rankų darbu atliekamomis užduotimis, dėl to gali būti
automatizuojami mechaninėmis technologijomis.
3. administracinės ir aptarnavimo paslaugos. Remiantis Goldman ir Sachs tyrimu, ofiso
ir administraciniai darbai yra itin veikiami DI ir skaitmeninės automatizacijos galimybių
19
.
4. elektros, dujų, garo tiekimo ir oro kondicionavimo. Šis sektorius EBPO ekspertų
priskiriamas kaip turintis nemažą dalį darbų su didele automatizavimo galimybe
20
.
17
What skills and abilities can automation technologies replicate and what does it mean for workers? | OECD
18
Automation, skills use and training | OECD Social, Employment and Migration Working Papers | OECD iLibrary
19
The Potentially Large Effects of Artificial Intelligence on Economic Growth (Briggs/Kodnani)
20
Job Creation and Local Economic Development 2024 | OECD
30
6. Papildomų resursų paieška
Visuomenės senėjimas ir darbingo amžiaus darbuotojų mažėjimas skatina ieškoti papildomų
produktyvumo ir darbo našumo resursų.
6.1 Galimybės efektyviau panaudoti esamus darbo rinkos išteklius –
ribotos
• Palyginti su kitomis euro zonos šalimis narėmis, Lietuvos gyventojų aktyvumas darbo
rinkoje yra vienas didžiausių – 78,8 proc. (Euro zonos vidurkis – 75 proc.)
21
(2023 m.
duomenimis)
• Dar efektyviau panaudoti darbo rinkos išteklius galimybės yra ribotos, nes darbo
jėgos aktyvumo lygis yra arti istorinių aukštumų.
21
Šaltinis: Lietuvos bankas, 2023. Prieiga per internetą: Sparčiai augant darbo jėgai, įtampa šalies darbo rinkoje
blėsta | Lietuvos bankas
31
6.2 Vyresnių žmonių aktyvavimas
27,7 proc.
Beveik trečdalis samdomų asmenų – 55 metų amžiaus ir
vyresni. (2023 m. duomenimis)
Tiek Lietuvoje dirba pensininkų, tarp jų – 14 proc. vyrų ir
10 proc. moterų. Viso šalyje yra apie 606 tūkst. senatvės
pensijos gavėjų, 71 tūkst. jų tęsia darbinę veiklą.
<11 proc.
Toks vyresnių (55 – 64 m.) gyventojų užimtumas.
Daugiau nei mūsų šalyje vyresniųjų Europos šalyse
dirba tik Švedijoje, Estijoje ir Nyderlanduose.
69,1 proc.
Tokia dalis bedarbių, 2024 m. registruotų Užimtumo tarnyboje,
yra 50 metų arba vyresni. Viso darbo ieškojo 160 tūkst.
žmonių, 60 tūkst. jų – per 50 metų amžiaus asmenys.
37,5 proc.
Šaltiniai: Užimtumo tarnyba, 2024; STRATA, 2024
32
6.2.1 Lietuvoje prasti aktyvaus senėjimo rodikliai
• Lietuvoje žema gyvenimo trukmė ir gerokai žemesnė, negu EBPO vidurkis (Lietuvoje – 77
m., EBPO vidurkis – 80 m.)
• Lietuvos gyventojų Sveikų gyvenimo metų rodiklis (toliau – SGT) yra vienas trumpiausių
tarp ES šalių. Pagal 2021 m. duomenis Lietuvos gyventojų SGT yra 57,6 metų (moterų
59,8, vyrų – 55,4 metų)
22
.
• Daugiau negu 30% vyresnių nei 65 Lietuvos gyventojų savo sveikatą vertina kaip blogą
arba labai blogą. (OECD, 2023). Taip pat, apie 40% vyresnių nei 65 Lietuvos gyventojų
patiria skurdo arba socialinės atskirties riziką. (Eurostatas, 2023)
6.3 Moterys Lietuvoje – aktyvi darbo rinkos dalis
• Lietuva užima 7-ąją vietą pasaulyje pagal moterų dalyvavimą darbo rinkoje (World talent
ranking, 2024).
• Lietuva išsiskiria tuo, kad skirtumas tarp vyrų ir moterų aktyvumo, palyginti su kitomis
šalimis, yra minimalus (2022 m. vyrų aktyvumo lygis buvo 79,8 proc., o moterų – 77,8
proc.).
• Pažymėtina, kad moterų aktyvumas lygiuojasi į geriausiuosius ir viršija tiek EBPO, tiek ES
šalių vidurkį, o vyrų – atitinka ES vidurkį.
23
• DI diegimas gali turėti neigiamą įtaką moterų įsidarbinimo galimybėms lyginant su vyrais,
nes dažniau moterys dirba pozicijose, kurias ilgainiui iš dalies ar visiškai gali pakeisti DI
24
.
22
ZI-paklausa-ir-pasiula-ilgalaikes-prognozes.pdf
23
ZI-paklausa-ir-pasiula-ilgalaikes-prognozes.pdf
24
World Talent Ranking 2024 - IMD business school for management and leadership courses
pav. 15 Ekrano kopija. 65+ asmenų, kurie vertina savo sveikatą kaip blogą arba labai blogą, dalis procentais, 2021.
Šaltinis: OECD Health at a Glance 2023
33
Ekrano kopija. Šaltinis: EBPO.
Užimtumo lygmuo (%) 15-64 m., vyrų ir moterų, 2022
34
6.4 Migracija: gali padidinti darbo jėgos lygį, bet gyventojų amžiaus
strūktūrai pokyčio veikiausiai neturės
• Vienas NPP minimų tikslų – pritraukti į Lietuvą reikiamos aukštos kvalifikacijos specialistų,
kurie yra vienas svarbiausių aukštos pridėtinės vertės ekonomikos veiksnių. Tai ypač
svarbu demografinių pokyčių, nepakankamos švietimo sistemos atitikties darbo rinkos
poreikiams sąlygomis.
• 2022 m. 1000 – čiui Lietuvoje gyvenusių žmonių teko 30 imigrantų.
• Nuo 2021 metų stipriai išaugo trečiųjų šalių piliečių migracija į Lietuvą: 2021–aisiais šalyje
pagal darbo sutartį Lietuvoje dirbo 18,2 tūkst. trečiųjų šalių piliečių, o 2024 – jau 131,4
tūkst. Beveik pusė jų – sunkiasvorių sunkvežimių ir krovinių transporto priemonių
vairuotojai.
• Lietuvoje 2024 m. gyveno 221 885 migrantų iš įvairių valstybių, daugiausia jų – ukrainiečių,
rusų, baltarusių, uzbekų ir tadžikų.
• Mažiau kvalifikuoto darbo pagrindu leidimus laikinai gyventi Lietuvoje tuo metu turėjo 97
925 užsieniečiai. Dar 6 258 užsieniečiai Lietuvoje dirbo aukštos kvalifikacijos darbą.
Viktorija Štarevičiūtė
Projektų vadovė
Upės str. 23,
08128, Vilnius,
Lithuania
+370 601 64790
viktorija.stareviciute@kurklt.lt
www.kurklt.lt
